Ekspertų nuomonės išsiskiria dėl to, ką gi reiškia JAV prezidento Donaldo Trumpo reakcijos, paklausus jo apie įsipareigojimus Baltijos šalims bei kodėl Baltijos šalys nekviečiamos aptarti Ukrainos ir JAV santykių krizės bei veiksmų plano.
Nors sekmadienį Londone vyko viršūnių susitikimas dėl Europos „saugumo garantijų“, o į jį Baltijos šalys nebuvo pakviestos, sekmadienio popietę nuotoliniu būdu prieš minėtam susitikimui įvykstant, Lietuvos prezidentas, kaip ir kitų Baltijos šalių atstovai, dalyvavo pasitarime su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
„Lietuvos politikai vidinei auditorijai nuolat pumpuoja informaciją apie tai, kaip jie ruošiasi gynybai, kaip jie čia tuoj visus privers mokėti naujus mokesčius, kaip čia jie yra reikšmingi tarptautiniu mastu, ir staiga, kai ateina diena, kurioje mes privalome sėdėti už stalo, kalbėti savo tekstus, mūsų ten nėra.
Nereikia čia turėti daug išminties, matyt, mūsų politika yra vis dėlto vykdoma prastai“, – nevyniojo žodžių į vatą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.
Kontrimas: Nausėdos reakcija nepakankama
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį žurnalistams tikino dėl tokio sprendimo neįsižeidęs.
„Prezidentas Gitanas Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. Jungtinės Karalystės premjeras, tiesą sakant, pradėjo savo kalbą nuo to, kad atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, kad kitą sykį tokių dalykų bus išvengta“, – sekmadienio popietę LRT radijui teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak viešųjų ryšių specialisto L. Kontrimo, G. Nausėdos reakcija buvo nepakankama, esą jis turėjo pats rodyti iniciatyvą dalyvauti Londone vykusiame viršūnių susitikime, o ne laukti pakvietimo.
„Prisiminkime Valdą Adamkų, kai tarptautinėje politikoje buvo įvairių įvykių. Tokiais atvejais pademonstruoti, kad tu esi aktyvus, yra daugybė būdų. Reikia tik turėti planą, noro ir žinoti dar vieną dalyką tarptautinėje politikoje: kiek pasiimsi, tiek ir turėsi.
Jeigu lauksi, kol tave pakvies prie stalo, gali niekada ir nesulaukti to kvietimo, nes tų, kurie pasiima tiek, kiek nori, yra daugiau nei tų, kurie laukia ir galų gale nieko nesulaukia“, – paaiškino L. Kontrimas, pridurdamas, kad ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat nepakvietė Lietuvos pasitarti.
Malinioniui abejonių nekyla: turi kitų paaiškinimų, kodėl Baltijos šalys liko nepakviestos
Taip pat viešųjų ryšių specialistas L. Kontrimas kėlė klausimą, ar tikrai Jungtinės Karalystės premjeras atsiprašė G. Nausėdos už tai, kad nepakvietė į susitikimą Londone, nes esą šis faktas buvo praneštas trečiojo šaltinio, t. y. Nausėdos vyriausios patarėjos A. Skaisgirytės.
O štai atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis taip pat prezidento reakciją laiko per menka, tačiau JK premjero atsiprašymo faktu nepasitikėti nemato reikalo.
Jis tikino, kad jautrumas dėl negauto kvietimo yra natūrali reakcija, nes turima omenyje, kad „kartais didžiosios galios sugeba pasidalinti mūsų teritorijos be mūsų žinios“. Tą esą liudija Lietuvos istorinė atmintis.
„Kuomet vyksta tokie svarbūs įvykiai pasaulyje, tai mums reikia reikalauti, kad dalyvautume. Nu, gražu, kad Jungtinės Karalystės premjeras atsiprašė, tai parodė nepakvietimą, kaip klaidą. Tikėkimės, kad taip ir buvo“, – sakė V. Malinionis.
Susitikimas buvo suplanuotas itin skubiai, po dviejų dienų nuo V. Zelenskio ir D. Trumpo ginčo Baltuosiuose rūmuose, todėl ir laiko trūkumas, V. Malinionio manymu, galėjo kainuoti kvietimą Baltijos šalims.
Paaiškina Rusijos galimai siunčiamus signalus: „Neapgaudinėkime savęs“
Taip pat L. Kontrimas prisiminė tai, kad Baltijos šalys buvo paliktos „už borto“ su galimai įvykusiomis „nematomomis derybomis“ tarp Maskvos ir Vašingtono.
„Tai mes kalbame apie pavojų iš Rusijos, kylantį Europoje, kurį įvardijo labai aiškiai ir tiksliai, kad NATO turi trauktis iš visur, kur ji [Rusija] atėjo po sovieto lagerio griūties, iš valstybių, kurios arčiausiai Rusijos ir greičiausiai gali nuo jos nukentėti, kurios daugiausiai netgi žino apie Rusijos veikimo metodus“, – tikino jis.
Nors Lietuvos valdžios reakcija yra per menka, L. Kontrimas teigė, kad nereikia panikuoti, o svarbu imtis veiksmų.
„Į istorijos paraštes išstumiami tik tie, kurie nieko nedaro, bet tie, kurie daro, išlieka nepajudinami. <...> Kai pasaulyje sprendžiasi absoliučiai svarbūs likiminiai dalykai, mūsų vidinėje cirkuliacijoje mes nematome aukščiausio lygio diskusijų, debatų, idėjų, siūlymų, o yra kažkokia tokio popiečio miego fazė.
Kitaip tariant, neapgaudinėkime savęs, nekalbėkime apie karą būsimuoju laiku. Karas vyksta jau dabar. Reikia pasipurtyti, atsikelti ir eiti į priekį. Tą dabar turėtų daryti visos mūsų valdžios, kurios praktiškai turėtų sėdėti, svarstyti, kviestis savo kolegas, partnerius iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, su Lenkija reikia tiesiog vos ne praktiškai kasdien daryti treniruotes ir mokymus“, – sako L. Kontrimas.
Trumpo reakcija esą nieko gero nežada: „Tai realybės dušas Baltijos šalims“
JAV lyderis D. Trumpas tikino ir toliau remsiantis Lenkiją ir Baltijos šalis, tačiau L. Kontrimo tai neįtikino.
„Tai taip pat sunki kaimynystė, bet mes esame įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO, bet NATO turi pasitempti, o europiečiai turi pasitempti labiau nei iki šiol“, – pažymėjo D. Trumpas.
Anot L. Kontrimo, JAV prezidento reakcija išdavė, kad Baltijos valstybės yra dar vienas sopulys politikoje, su kuriuo D. Trumpas esą nežino, ką daryti.
„Jo mimika buvo lyg sučiupto už rankos žmogaus, kažką negero darančio, bet dar nepadariusio iki galo. Čia buvo puiki proga pamatyti, kad Baltijos valstybės yra dar vienas, matyt, sopulys Trumpo politikoje, kuriam recepto jis neturi.
Donaldas Trumpas nieko nepasakė labai konkrečiai apie Lietuvą arba Baltijos šalis. Jis pasakė abstraktų sakinį, kuris tinka bet kuriai diplomatinei kalbai. Čia realybės dušas Baltijos šalims“, – akcentavo jis.
L. Kontrimas taip pat pasigedo JAV prezidento reakcijos į Lietuvos užmojį finansavimą gynybai didinti bent iki 5 proc. nuo BVP.
„Patikėkite, jeigu ir kai kalba užeina apie pasaulio ir Europos saugumą, apie NATO išlikimo reikalus, fakto apie tai, kad yra šalis, kuri vos ne iki 5-6 proc. didina savo išlaidas, nežinoti neįmanoma“, – sakė jis.
„Nesvarbu, kad su atsakymu jis uždelsė, bet į klausimą atsakė, tai ta jo žinutė nėra net dviprasmiška, nes įsipareigojimai yra, kad mes turime du batalionus amerikietiškų pajėgų, Lenkijoje šiek tiek daugiau amerikietiškų pajėgų. Niekas čia nesikeičia kol kas, o ateityje žiūrėsime, nes situacija tikrai neeilinė“, – prieštaravo L. Kontrimo nuomonei V. Malinionis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį nuotoliniu būdu vykusio JK ministro pirmininko ir Baltijos šalių susitikime buvo aptarta galimybė siųsti taikdarius į Ukrainą. Taip pat G. Nausėda akcentavo būtinybę Ukrainos paramai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, toliau didinti ekonominį spaudimą ir sankcijas agresorei Rusijai.
„Tik Rusija gali džiaugtis, kad šitaip išėjo penktadienį. (...) Jeigu išliks atskirtis tarp JAV ir Ukrainos, iš to išloš tik Rusija. Todėl turime daryti viską, kas yra įmanoma, dėti diplomatines pastangas, kad vėl abu lyderiai – JAV ir Ukrainos – susėstų už vieno stalo“, – pabrėžė G. Nausėdos vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
